Unknown Fashion

rococo stories2

“Mūsų visuomenės problema ta, kad gero skonio supratimas daugiau neegzistuoja. Tai, kas anksčiau buvo vulgaru, nepageidaujama, šiandien – grožio etalonas. Tai yra XXI amžiaus naujovė”, maždaug taip savo knygoje rašė Aleksandras Vasiljevas. Kažkoks keistas rusas, kažką tauškiantis apie Vilnių, kažkur girdėtas, gal iš Statkevičiaus šnekų ar iš “Stiliaus” laidų, kai kažkada rodė, kad kažkokių senienų kolekcionierius kažkokioje sostinėje atidaro kažkokias senovinių plunksnų ir kažkokių rankinukų su suknelėm parodas.

Maždaug panašiu principu šiandien suvokiama ir pati mada, kai kiekvienais metais ji pati sau ieško mirtinos injekcijos ar kitokių dar liūdnesnių saviraiškos būdų. Konceptas, postmodernas, future aliuzijos ir aukščiausio lygio -izmo požiūrio dvelksmas į šiandienines realijas – taip kiekvienas purvo blynas bei papukas nupaišytas ant trikotažinės maikutės, drugelis prisiūtas ant kepurės yra gili mintis nesuprasto kūrėjo galvoje, kurią visas pasaulis tikrai įvertins tik po mirties. Kaip kokį Vaildą, Kafką ar Van Gogą…

Kalbėti apie tai, kad purpurinė spalva šį sezoną labai madinga, o po kaklu parištas šalikėlis gali išryškinti individualybę, kur kas lengviau nei atsakyti į klausimą, kur po galais dingo prie stalo tiesiai sėdinti moteris, mokanti taisyklingai naudotis stalo įrankiais ir sugebanti pasakyti tris rišlius sakinius be purvo drimbančio jai iš burnos. Pasikalbėti apie salotų receptą ir kotletų kepimą daug paprasčiau, nei diskutuoti apie tikrą meną, kuriam vien paskaityti antrakursės, nematančios skirtumo tarp rokoko ir baroko, straipsnį apie mistinę mados istoriją, nepakaks. Ne visa mada yra vien Koko ir Kate Moss, fuksijų spalva ir x laikmečio raštai.

Žvelgiantiems plačiau yra daugybė galimybių sužinoti daugiau, nei gali pasiūlyti pseudo mados žinovai/blogeriai/žurnalistai. Pas mus jų nėra. Bet visai netoliese yra vienas  talentingas žmogus, kurio knygas tikrai verta perskaityti. Dėl liūdnai susiklosčiusių istorinių aplinkybių, privertusių mus gyventi kartu su viena ne pačia draugiškiausia tauta beveik  pusšimtį metų, jo žinios apie madą ir jos istoriją šiame regione, yra pakankamai artimos ir mums.

“Štai, kodėl kai kurios rusų damos vaikosi “princo ant balto žirgo”. Deja, visiškai neegzistuojančio, nes šitą retą  ir kilnų, plačių mostų aristokrato tipą mūsų šalyje sunaikino ponių skaitytojų seneliai “

 

rococo stories3

“Manau, kad sovietinės “brendomanijos” pradžia ir virto komunistinės sistemos pabaigos pradžia. (…) beveik kiekviename Sovietų Sąjungos bute, virtuvėje galėjai pamatyti tuščių vakarietiškų spirituotų ar gazuotų gėrimų buteliukų kolekcijq. Buvo renkami net tušti pakeliai nuo importinių cigarečių, o ką jau kalbėti apie plastikinius maišelius su užrašais svetimomis kalbomis. Tokius geidžiamus maišelius nelegaliai pardavinėdavo tualetuose, kirpyklose ar geležinkelio stotyse. Namie juos rūpestingai išplaudavo po dušu, įtrūkius suklijuodavo lipnia juostele ir nešiodavo iki kvaištelėjimo – ypač maišelius su žodžiais “Marlboro” “

rococo stories 4
ROCOCO STORIES | FACEBOOK | INSTAGRAM

Underwater Stories | Slaptos undinių legendos

Rococo Stories

Visų mūsų istorijos unikalios, bet kai kurios iš jų aplietos tokia romantika apie kurią niekas net nedrįsta kalbėti. Tai istorijos apie undines ant pajūrio uolų, tyliai ir paklusniai kviečiančias grįžti namo, kur namai ne namai, tik seno spektaklio dekoracijos su vienišais aktoriais pamiršusiais savo žodžius. 

Rococo stories

Kai horizonto tolumoje praplaukia laivas, krante visada kažkas ilgesingai atsidūsta. Žmonės čia nežino, kad kitoje vaizdo pusėje, jei tik galėtų, pamatytų sudužusių žmonių skeveldras. Matytų sūrų jūros žmogų, žvelgiantį atgal į krantą, taip godžiai ir gašliai lyg tolumoje regėtų pusnuogių mergaičių kūnus, švelnias šlaunis, nugaras ir plaukus. Tikrą žemišką gyvybę.

Tada jis grįžta namo. Po šešių mėnesių persmelktas saldžiai aitraus Aleksandrijos gatvių kvapo, išduodančio jo sutiktų heterų paslaptis, apkabina savąją moterį.

Jūra purvinas reikalas, bet apie tai niekas nekalba. Niekas neklausia apie Las Palmo princesių kerus, Keiptauno dangų ir nekalto veido purviną laukinukę apleistame Kubos kaime. Jos egzistuoja tik keletą akimirkų ir dar kartais tada, kai aplanko pelėsiais bei dumblu prasmirdusiuose prisiminimuose.

Jo nuosava moteris tyli. Ramiai, lyg niekur nieko, į apatinį komodos stalčių slepia nėrinius. Tyli ir ramiai liečia veidą pirštais, kurie neseniai blaškėsi kituose, jai nepriklausančio žmogaus, plaukuose. Pakeitusi patalynę, tyliai atsisėda ir žiūri į priešais žvelgiančias akis. Jausdama, kad kalbėti nebėra apie ką, aistringai kimba į išvargusį kūną, plėšia drabužius ir vaidina meilės deivę.

Ta moteris panaši į visas kitas tyliai laukiančias savųjų jūros skeveldrų. Įsikabinusios į sabalų ir audinių kailinius jos lieja ašaras vienišais vakarais ir kartais nebesupranta dėl ko jie labiau šlapi: nuo stingstančių pirštų nuolat liejamo vyno ar nelaimingo jų gyvenimo._DSC8557

Jos planuoja didžias keliones ir grįžta atgal į Aleksandriją tik jau su nuosavu vyru, lėktuvu ir žvaigždutėmis tviskančiu viešbučiu. Jos moka naudotis prabanga, pinigais ir savimi. Iškėlusios galvas aukštyn, niekina šachrazadas, neseniai teikusias meilės prieglobstį jų paklydusiems jūros žmonėms, vos už keletos gatvių, visai šalia nuo jų saugaus turistinio viešbučio.

Jos gyvena auksiniame narve vienos ir labai gražios. Jų namai primena milžinišką teatro dekoraciją, kur režisierius išvykęs, o naivi aktorė kulisuose žvilgčioja į veidrodį ir ramiai bei tyliai, kaip įprasta, skaičiuoja slenkantį laiką savo veide. Jis, tarsi, laikrodis tiksi ir kiekvienas dūžis smiga jai tiesiai į širdį. Dar kartais gali išgirsti, kaip ji kalba pati su savimi ir pasakoja istorijas, kurių niekada nebuvo. Kiekviename kambaryje, kiekviename didžiulės lovos kampe jauti  tvyrančią apgaulę, meilę ir kančią.

Tada pasitempusios ir kvepiančios “J’adore”, jos vakarais išsiruošia į restoranus, kur vakarienė patiekiama krištolo taurėse ir žvanga ledu viskio stiklinėse. Be šių taurių jų gyvenimas būtų niūresnis.

Tai tos moterys, kurios parduotuvėje sutikusios vos pažįstamą žmogų, nesustodamos kalba pusvalandį. Nes jų niekas tiesiog nebeklauso.

Jos nebežino kaip tai prasidėjo ir jos nežino, ar kada tai pasibaigs. Jos nežino ar norėtų, kad išvis pasibaigtų. Kartais už viską geriau tik ilgesingai atsidusti išlydint savo nuosavą vyrą, vaikštant pajūriu verkti ir deimantų vėriniais pasipuošus, turėti ko gailėti vakarais.

_DSC8583

ROCOCO STORIES | FACEBOOK | INSTAGRAM

Favourite Movies | Filmai, kuriuos verta pamatyti

rococo stories

 

Žinote, kodėl ruduo ir žiema yra gerai? Nes, kai šąla  ir sunkūs debesys kabarojasi ant varganų medžių  – tai gera priežastis būti namie be sąžinės priekaištų, kad reikia  kažkur bėgti. Kaip koks žiemoti susiruošęs meškinas gali susikrauti šalia katinus, išsivirti arbatos ir lovoje žiūrėti filmus. Dar prašau, kas nors, užkurkite židinį ir paduokite pyragaitį! Ačiū :)

Jei jus kaip ir mane, kartas nuo karto išvargina gero filmo paieškos, o prasti filmai, kaip ir prasti spektakliai, knygos ar koncertai, nuvilia labai labai ilgam, tai šis favourite movies sąrašas bus pats tas!

Tiesa, mano mėgstamų filmų sąraše nėra tokių garsenybių kaip matricos ar žvaigždžių karai ar žiedų valdovai, nes tai tiesiog not my movies, bet mėgstantys mergaitiškus filmus, manau, nenusivils.  Po jų kurį laiką nepaleis įvairios mintys – nuo Marie Antoinette drabužių grožio ir Rayano Goslingo  iki gyvenimo vertybių klausimų ir minčių apie visokiausius visatos reikalus.

Tai štai,  dalinuosi savo mėgstamiausiais filmais, kuriuos verta pamatyti! Pasidalinkite savais ir jūs!

 

Virgin Suicides (1999m.) 

“Merginos į savo rankas perėmė sprendimus, kuriuos derėtų palikti dievui. Jos tapo per daug galingos, kad gyventų tarp mūsų, per daug susirūpinusios savimi, per daug žvelgiančios į ateitį, per daug aklos”

rococo stories1imdb

Devil’s Advocate (1997m.)

“John Milton: Pakurstai žmonių apetitą iki tokio laipsnio, kad atomai skyla nuo troškimų, sujungi katedrų dydžio egoizmą, optinių skaidulų tinklais,  veikiausias svajones pagrąžini fantazijomis apie aukso kalnus, kol kiekvienas žmogelis virsta savo paties dievu… o kas toliau?”

rococo stories 3imdb

 

Factory girl (2006m.)

Andy Warhol: manau mesiu savo piešinius ir tiesiog paversiu Edie milžiniška žvaigžde.

rococo stories 4imdb

Krikštatėvis (1972 m.)

“Aš jam pateiksiu tokį pasiūlymą, kurio jis nesugebės atsisakyti”

rococo stories 16imdb

All Good Things (2010m.)

“Sanford Marks: Tu ignoruoji labai svarbų gyvenimo faktą, David.
David Marks: Koks jis?
Sanford Marks: Ji niekada nebus viena iš mūsų.
David Marks: Žinau. Argi tai ne puiku?”

rococo stories 6imdb

Marie Antoinette (2006 m.)

“Marie-Antoinette:  Ohh, tu ne tai, ko buvo laukta, bet dėl to nesi man mažiau brangi. Berniukas būtų tapęs Prancūzijos sūnumi, bet tu, Marie Thérèse, būsi mano”

rococo stories 8imdb

The Barber Of Siberia (1998m.)

“‘If you do anything for too long, it starts to lack edge, to become too easy.
Easy is the kiss of death.’ – Julia Ormond”

rococo stories7imdb

Ana Karenina (2012m.)

“Anna Karenina: Visos laimingos šeimos yra  panašios; kiekviena nelaiminga šeima yra nelaiminga savaip”

rococo stories 11imdb

Lolita (1997m. )

“Clare Quilty: Where the devil did you get her?
Humbert: I beg your pardon?
Clare Quilty: I said, “The weather’s getting better.”
Humbert: Seems so.
Clare Quilty: Who’s the lassie?
Humbert: Um – my daughter.
Clare Quilty: You lie, she is not.
Humbert: What?
Clare Quilty: I said “July was hot.”

rococo stories13imdb

American Psycho (2000m.)

rococo storiesimdb

3-Iron (2004 m.)

rococo stories15imdb

Last Tango in Paris (1972 m.)

“Paul: Net jei vyras nugyvens 200 prakeiktų metų, jis niekada neatskleis  savo žmonos tikrosios prigimties. Aš galbūt suvoksiu visatos paslaptis, bet niekada nesuprasiu tiesos apie tave. Niekada”

rococo stories 10imdb

The Isle (2000 m.)

rococo stories 15imdb

ROCOCO STORIES | FACEBOOK | INSTAGRAM

Follow

Get every new post delivered to your Inbox.

Join 43 other followers